Na, varanasieciam, matyt, nesmagu: jie vis keiksnojas ir vel dingus elektrai...
Kaip ten bebutu, mums sis malonus ir truputi juokingas miesto bruozas labai patiko. Sviesai dingus, viskas nutyla... Nebegirdet nei zmoniu rykavimu, nei bugnu (kurie kartas nuo karto musa tai viename, tai kitame miesto kraste), nei indiskos muzikos (grojancios is kieno nors namu), nei saizaus bezdzioniu krykstavimo.Paiseke, jei tuo metu gali stebeti Ganga - kaip visada ramu ir isdidu - kur ne kur mirganti zvakutem. O jei sedi kavinukej ar gurksnoji arbata su smilkalu parduotuvytes savininku, buk tikras - tuoj bus uzdegta zvake, kuri pokalbiui ar patiekalui suteiks malonios, truputi mistines spalvos.
O mistikos Varanasyje ir taip netruksta. Ne veltui ji vadina vienu is svenciausiu Indijos miestu. Gal del to, kad jis tikrai sventas, ar upe sventa, o gal del to, kad apie ji jau nuo seno sukurta tokia legenda, pritraukianti sventumo ieskancius zmones. Jiems, uz tam tikra kaina, padeti norinciu atsiras nemazai. Kaip ir bet ko kito ieskantiems: Varanasyje visi verslininkai!
Tai kur tada ta riba tarp dvasiniu ieskojimu / atradimu ir verslo?
O gal jos ir nera, gal net ir kitose religijose ar kulturose... ka jau kalbet apie si krasta, kur 350 milijonu gyvena zemiau skurdo ribos, o apytiksliai 60 milijonu vaiku (iki 14m.) kiekviena diena dirba, kad padetu seimai save islaikyti.
No comments:
Post a Comment