Kas yra mano Indija

Jau mėnesis (ar du…), kaip grįžom… Sako, turi praeiti laiko, „nusistovėti“…

Kaip viskas įdomiai ir paslaptingai skamba, ką apie ją skaitai ar girdi. Kaip ją įsivaizduoji..? – Viskas yra ne taip. Viskas yra priešingai ir tuo pačiu taip pat. Viskas yra taip, kaip tikėjaisi. Ir taip, kaip visiškai nesitikėjai. O mintys liejasi. Apie ją pagalvoji kiekvieną dieną, ir supranti, kad galbūt viskas yra tiesiog taip, kaip yra. Viskas yra taip, kaip tau atrodo.

Norisi apie ją visiems papasakoti. Bet pasakoti nėra ką, nes visa tai - nepapasakojama. Nenusakoma žodžiais. Žodžiai per daug riboja nusakyti tam, ką ten matai, girdi, užuodi ir jauti. Nes negalėtum krykštauti…“kaip ten gražu…kaip linksma…kaip pailsėjau…“ Na, taip, gražu, be proto gražu! Ir linksma: juk esi su mylimu žmogum. Ir pailsėjom: visgi atostogos...

Bet ir pavargom. Nuo nepaliekančios minties, kad tu – kitoks. Gali tiesiog būti tuo turistu, apsišarvuoti kantrybe ir atostogauti. O gali – ko dažnai norėjosi – įlysti į skarmalus ir tiesiog …išnykti… gatvėje. Suprasti, ką tai reiškia. Ką reiškia BŪTI INDIJOJ.

Neišdrįsom.

---

PURVAS, KARVĖS, ŠUNYS, VARGŠAI, LAVONAI, SMARVĖ…
ir žmonės sau tyliai pagalvoja, „niekada ten nevažiuočiau…“

Bet. Prakasus purvą randi sidabrą. O prakrapščius sidabrą – lašelį aukso… Kiti gi ir visą ežerą aukso atranda. O kiti – prabuvę tiek laiko – tik tą lašelį…

Nes ne laike esmė. Na, taip, ir laike… per svaitę tikrai negali spėti visko pamatyti ir viską suprasti (o suprasti ten tikrai yra ką!). Bet tikroji esmė – tavyje. Todėl ir negali nieko pasakot, nes ta patirtis tokia asmeniška. Nes tu žinai, kad viskas, ką pasakosi, liks nesuprasta. Juk kiekvienas žmogus parsivežtų visai kitus įspūdžius. Ir ne tik dėl to, kad visi žmonės skirtingi… O todėl, kad INDIJA kiekvienam žmogui parodo skirtingą save.

---

Daug galvoju ir suprantu, kad Indijoje visgi pabuvom tik porą savaičių… Nes Goa – nebe Indija. Ten nebekankina mintys, kas čia, kodėl čia, iš kur, ką tai reiškia… O kadangi nėra klausimų, tai ir atsakymų nėra. O dviejų savaičių surast atakymams nepakanka. Ne dvasiniams atsakymams – ko daugelis važiuoja ten ieškot – tiesiog atsakymams. Apie juos, indus, apie jų gyvenimą, jų tikėjimą, jų kultūrą: ji tokia turtinga, luitais!

O Goa – jau kitas pasaulis. Apie Goa gali drąsiai pasakyti: pailsėjau, pagaudžiau saulės spindulius ir šiltą vėją, kuris tvirtai apkabina lekiant motoroleriu. Kur tave žavi lelijom nusėti ežerai… Saulės šešėliai. Palmėm nutiestas kelias. Kokosų giraitė. Tuščias paplūdimys, tik kelios apverstos žvejų valtys ir tolumoje traukiamas tinklas… Ir ereliai, nusiledžiantys taip žemai, kad, atrodo, gali ranka pasiekti. O pamatę žvejų jiems paliktą grobį, ilgai suka ratais, neria į smėlį, pagriebia ir vėl pakyla. Ir taip vienas, ir antras, ir trečias…

O tos juokingos žuvėdros, kvailai, bet labai tvarkingai išsirikiavę prie vandens tiesiog prašosi išbaidomos. Tada pakyla visu milžinišku būriu, kaip didelė paklodė, truputėlį išsibarsto ir vėl į vieną vietą, tik tolėliau, sutupia.

Gera, ramu, šilta. Žingsniuoji pakrante, tyliai šnekučiuojiesi su jūra ir negali patikėti, kad tu – čia.

---

O Varanasyje reikėjo pabūti ilgiau. Visa savo esybe jaučiu, kad ten tik patį viršutinį purvo sluoksnį ištyrinėjom, net sidabro kraštelių nepalietėm…

O ten reikia pabūti ilgiau. Tiesiog pabūti. Pabūti ir pajausti. Pabūti pasislėpus nuo žmonių… Ir patylėti, ir pažiūrėti į Gangą, ir pabandyti patikėti tuo, ką matai.

O jų tikėjimas… beribis, kaip vandenynas… ir tikras tikrų tikriausias, kaip medis, kurį matai ir žinai, kad jis yra, kurį apkabini ir jauti, kad jis yra. Visą laiką, kad save įtikinti, turi sau kartoti: „Ir jie šitaip tiki… Jie IŠ TIKRO taip tiki“. O tau sunku net ir patikėti, nes tavo vakarietiškom dogmom užterštas protas to tiesiog nesuvokia… Ir tada supranti, kad čia – kitoks pasaulis. Čia – ne tavo pasaulis… Net nesinori čia būti ir savo per daug suvokiančiu protu gadinti tos mistikos ir sklaidyti to tikėjimo… Nori, kad viskas čia taip ir liktų – nepaliesta. Bet viskas jau yra paliesta. Vakarietiškos rankos. Ir tryptelta vakarietiška koja. Užsimokėta vakarietiškais pinigais. O tada pagalvoji: liūdna…

---

Kaip as jaučiuosi, pagalvojus apie Indiją? – jaučiuosi be galo sentimentaliai ir labai intymiai, ir dažnai – labai prieštaraujančiai. Norisi vėl ten sugrįžti. Tik kitu laiku ir kitaip. Norisi patikėti, kad įmanoma atgimti žole ir augti toje aplinkoje, kvėpuoti tuo oru. Tiesiog būti. Kad nereikėtų nieko klausinėti ir nieko atsakinėti. Nes tiesiog taip yra. Tu- žolė. Ir tiek. Ir tu esi Indijoje. Tik taip įmanoma pajausti…

Šita kelionė neatsakė į nė vieną klausmą, į kurį tikėjausi, kad atsakys. Kaip sapnas – praėjo… Ir paliko dar daugiau klaustukų. Norisi grįžti ir viską išsiaiškinti. Tik baisu. Kad jų ir dar neatsirastų.

Ten būdama neprasikasiau pro kasdienybės purvą. Nepamilau. Nepradėjau nekęst. Priartėjau. Nutolau.

Zinute butelyje

Ilgokai nerasem: megavomes atostogom ir motoroleriu lakstem (jau tik dviese:} ) po visa Goa teritorija.

Aplankem viena is didziausiu Indijos kriokliu ir, vis delto, radom TUOS papludimius, kur beveik nera zmoniu, o kokosais apkibe palmes svyra i zydra vandeni... kur paskraide ant bangu keteru ir sutike linksma kompanija, su jais pasileidom i tolimesnes egzotisku papludimiu paieskas Goa pietuose.

Viename is ju, nuklyde i sona, kur nebuvo ne gyvos dvasios, netycia aptikom... tikrai nepatikesit!... stai ka:


smelyje gulinti ka tik bangu isplauta buteli!


Visai kaip filme, net negalejom patiket!:)

Uzpludo malonus jaudulys ir puolem krapstyti, tikrint, kas viduj...

Labai gaila, bet saugumo bei ivairiais kitais sumetimais, negalime publikuoti to trumpucio laisko ir mazycio, bet labai aiskaus zemelapio, kuriuos radom.

Turbut jau supratot...

Kad negrisim.

Isplaukiam i zydrasias juras pries 500 metu pasleptu lobiu (dar siuolaikiniu laivu neatrastose salose...) ieskot.

Tai...
iki tolimesniu nuotykiu!

Atostogu ypatumai

Noreciau prisipazinti, kad prie tokio karscio labai sunkiai rasosi:) o ir veiklos daug aplinkui, nera kada net mirktelt!

Viena vakara supratom, kad pagaliau is tikro atsipalaidavom. Gal saule? Gal smelis ir jura? O gal tai, kad jau pripratom prie Indijos, o ir Goa truputeli labiau panasi i Europa, palygint su Indijos siaure? O gal tai, kad cia aplinkui visi pernelyg atsipalaidave?

O atostogaujanciu europieciu bei azijieciu cia tikrai netruksta! Ju tikrai daugiau nei indu su seimom, atvaziavusiu pailseti (Goa - viena is megstamiausiu atostogavimo vietu indams). Vienu zodziu, tikras kurortas. Tiek geraja, tiek blogaja prasme:)

Bet kadangi mes i blogasias prasmes stengiames nesigilinti, tai geriau papasakosim apie gerasias!:)

Pristatome musu kompanjone australe Inger. Su ja susipazinom tik islipe is traukinio Goa, apsigyvenom toj pacioj vietoj ir visalaik kartu leidziam laika. Net ant motorolerio trise sugebam sutilpt!


Va, kas buna, kai is lietingojo (o dabar ir sniegingojo, kiek girdejom...) Dublino, du grybukai atvaziuoja i saule ir nudega sprandus, ausu galiukus bei pedas (!), chi chi:


Mohammed'as, ismaines savo raudonaja AUDI i raudona kupranugari:


O va, kas buna, kai, nudegus pedas, kojinytes pamirsti namie ir tenka nusipirkti hipiskas vilnones. Tada dar su jom ir po papludimi tenka vaikscioti:)


Hipiu - jaunu ir nejaunu, senu ir labai senu, norinciu hipiais buti, ir siaip isivaizduojanciu, kad jie - hipiai - visur daug ir pilna:)

Nuotraukos darytos sestadieniniame naktiniame turgelyje, kur ne tik pardavineja smutkes, bet ir maista, skirtingose zonose groja skirtinga muzika, pilsto kokteilius ir taip puse nakties! Visi hipiai (apibrezimas - auksciau:} ) susirenka pasipuste ir savo hipiausius apdarus is spintu issitrauke.

Mergina, pardavinejanti geles:


Mergina, gavusi geliu:) ir dar viena mergina, ir dar vienas vaikinas (ir dar du vaikinai kairiajame kampe..;} )


Valgomas bananas prieskoniu plantacijoje:


O cia vyko dramblio maudynes, kurios paskui tapo zmoniu maudynemis (ten nuotraukoje ne mes, jei kam kilo neaiskumu!:} )


Nuvaziavus apie 100km motoroleriu trise, atsigaivinimas sviezio kokoso pienu:

GOA

Atvykome i paskutini savo keliones tiksla - Goa. Cia apsistosim porai savaiteliu...30 C, smelis, jura, palmes...

Zvilgtelkit:



One love... one heart... Let's get together and feeel alraaaight! ;}

To be continued...

Mumbai - when it sizzles

Mumbai'juj (pasaulietiskai - Bombay'juj) praleidom viena vakara ir viena diena ir netiketai isleidom labai daug pinigu, kadangi palygint su Indijos siaure, cia viskas labai brangu!

Laiko buvo mazokai visa miesta gerai istyrinet... nespejom nueiti i modernaus meno galerija, kuri turetu buti fantastiska, o ir klubo ne vieno neaplankem, kadangi nei sekmadienio, nei pirmadienio vakarais niekas nedirbo.

Tik vakare pasedejom viename laabai posh kokteiliu bare, kuris maloniai primine Vilniaus "Paparacius" savo aplinka ir Dublina - savo kainomis.

Dar prisivaiksciojom po nacionalini parka, kuriame irgi beveik niekas nedirbo (pirmadinis jiems - laisva...), iskyrus Kanheri Caves - 1 a. pr.m.e. is akmens kalne isgremztos budistu uolos.

Ispudingas kurinys - visas miestas is akmens.
Ir vel to visagalio ZMOGAUS padarytas.

Dar apie Varanasi

Vienas is labai paslaptingu ir romantisku miesto bruozu, del kurio vietiniai kazkodel labai nerimauja, - nuolatinis elektros dinginejimas:) Ypac vakarais.

Na, varanasieciam, matyt, nesmagu: jie vis keiksnojas ir vel dingus elektrai...

Kaip ten bebutu, mums sis malonus ir truputi juokingas miesto bruozas labai patiko. Sviesai dingus, viskas nutyla... Nebegirdet nei zmoniu rykavimu, nei bugnu (kurie kartas nuo karto musa tai viename, tai kitame miesto kraste), nei indiskos muzikos (grojancios is kieno nors namu), nei saizaus bezdzioniu krykstavimo.

Paiseke, jei tuo metu gali stebeti Ganga - kaip visada ramu ir isdidu - kur ne kur mirganti zvakutem. O jei sedi kavinukej ar gurksnoji arbata su smilkalu parduotuvytes savininku, buk tikras - tuoj bus uzdegta zvake, kuri pokalbiui ar patiekalui suteiks malonios, truputi mistines spalvos.

O mistikos Varanasyje ir taip netruksta. Ne veltui ji vadina vienu is svenciausiu Indijos miestu. Gal del to, kad jis tikrai sventas, ar upe sventa, o gal del to, kad apie ji jau nuo seno sukurta tokia legenda, pritraukianti sventumo ieskancius zmones. Jiems, uz tam tikra kaina, padeti norinciu atsiras nemazai. Kaip ir bet ko kito ieskantiems: Varanasyje visi verslininkai!

Tai kur tada ta riba tarp dvasiniu ieskojimu / atradimu ir verslo?

O gal jos ir nera, gal net ir kitose religijose ar kulturose... ka jau kalbet apie si krasta, kur 350 milijonu gyvena zemiau skurdo ribos, o apytiksliai 60 milijonu vaiku (iki 14m.) kiekviena diena dirba, kad padetu seimai save islaikyti.

Miestas ir jo dvasia...

Varanasi sutikom labai pavarge.

O Varanasis mus sutiko kontrastais: be galo triuksmingom gatvem bei zmoniu grustim ir placiu, ramybe dvelkianciu Gangu, kuris hipnotizuojanciai nuramina i miesta uzklydusius zmogeliukus.

Tylus netiketas pirmojo vakaro lietus nuplauna diena ir visus suburia po draugisku stogu su melancholiskai grojanciais 'tabla' ir 'sitar'...

Sventa upe, valtys, siauros lietaus ir karviu istapsnotos gatveles (purvo iki keliu....), ikyrus zmones, maudynes Gange, lietus ir rukas (sako, sausio menesi labai neiprasta...), ankstyvas pasiplaukiojimas valtimi, sventyklos sventyklos sventyklos, vakarines ceremonijos - auka Gango deivei, joga, meditacija, 'dvasiniai mokytojai' (kuriu gatvese pilna...), megstukais aprengtos ozkos, nesibaigiantys turgus, mirusiuju deginimas, vakarai prie karsto arbatos puodelio su viesbutelyje gyvenanciais prancuzais, silko fabrikeliai, bezdziones, be galo malonus smilkalu parduotuveles pardavejas.

O pauksciai krante kapoja isplautus zmogaus griaucius.

Dienos Varanasyje pralekia greitai. Reiketu pabut ilgiau. Tuolab, kad rytoj - Indijos respublikos diena (Republic Day of India).

Miestas puosiasi.

O musu laukia ilga, 25 valandu, kelione i Mumbai (Bombay). Vaziuojam patikrint, kaip gyvena Boliwood'as, 104 km2 nacionalinis parkas ir Bombay'jaus naktiniai klubai:)

Tuku tuku traukinuku

Pries perkant traukinio bilietus, nusprendeme, kad vaziuosim viena is geresniu klasiu, nes labai jau bijojom ekstremalumu :) Bet, kaip jau zinot, buvom truputi truputeli gerokai apgauti (na, tik per savo neapsiziurejima..) ir teko vaziuoti klase 'Sleeper'. Ne pati blogiausia, bet viena is prasciausiu.

Vienoje 'kajuteje' - 6 gultai trim aukstais: is vienos puses, ir is kitos.

Beje, traukiniu stotis nakti atrodo daug maloniau nei diena! :) gal del to, kad puses siukslynu ir valkatynu nesimato.. Be to, sutikom labai daug turistu, keliaujanciu i viena ar i kita puse.

Traukinys velavo beveik valanda. Susiradom savo vagona. Ilipus, musu kambarelyje (be duru: pro ji turi praeit visi, kurie nori kur nors toliau patekt) jau gulejo du indai. Kaip veliau paaiskejo, labai geri ir malonus zmones.. dar prisijunge jauna svedu porele. Taigi laika tikrai smagiai praleidom!

Kas puse valandos praeidavo vyriskis, pardavinejantis arbata (indiska 'chaj' - juoda arbata su pienu, imbieru ir cukrumi).

Ragauti? Neragauti? Ai, ka cia... ragaujam!:)

Skanu.

Kadangi miegojom salia duru, kurios pastoviai buvo atodarytos, BE PROTO susalom... o ir pasiruose 'ziemiskai' nebuvom... bandem miegot. gal truputi ir pamiegojom, bet labai sunkiai ir labai saltai.

Atsigavom, kai prasvito ir visi prabudo. Nulipom i apacia, gultus uzlenkem, is 'kaimynu' gavom siltu antklodziu, kad susiltume. Vel atsigerem arbatos ir kelias valandas labai smagiai su jais plepejom (nepalietiskos kilmes moteriske Pushpa, kuri keliavo su savo dede Pareek bei svedu porele, Anjelika ir Robert, kurie po Indija bei Nepala keliauja jau 2.5 menesio).

Pasidaline lietuvisku sokoladu, gavom visokiausiu indisku patiekaliuku, kuriuos moteriske buvo susiruosus kelionei..

Ragaut? Neragaut? Ai, ka cia... ragaujam! :)

Prisiragavom paploteliu su (jau tikrai astriu!) idaru, kuri uzsitepi ant paplotelio, uzverti kitu ir - skanaus! Dar - cukranendriu drozliu, kurios buvo susuktos i tokius, kaip siulu kamuolys atrodancius, gumulus... Dar - sezamo seklu kukuliuku. Nesakau - skanu: idomu :)

Kelione praejo tikrai sklandziai.. o jei butume tureje vilnoniu kojiniu ir pukiniu miegmaisiu.. gal net pamiegoje butume:) Bet naujos pazintys ir nauji ispudziai, uzklupe, pradejus sviest saulutei, viska uzgoze!

O kur dar sedejimas ant vaziuojancio traukinio krasto, prie atidarytu duru, ir kadru 'saudymas'...

Palikom Agra

Vaziuojam traukiniu (apie ji - veliau:} )
Kelione i Varanasi uztruks visa nakti...

Perkant traukinio bilietus
Jau Delhi prizadejom sau, kad daugiau i jokias apgaules neikliusim.. Nepavyko! :)

Riksos vairuotojas (cia tu mazu masinyciu. Ideja kaip taxi, bet telpa tik 3 zmones. nors indams tai negalioja, ju ir 10 sulipa! :} ) isisiule nuvezt pirkt bilietu i labai-gera-ofisa. Po ilgu derybu, tardami galutini zodi, vis del to pasakem: vezkit mus i traukiniu stoti tu bilietu pirkt. Vairuotojas: ok, ok!

Atvaziuojam, ziurim: 'Ticket Office'...

Na, ka, nieko... :) Nesigincysim. Nusipirksim ir cia. Nusipirkom. Paskui paaiskejo, kad pamelavo ne tik klase, kuria teks vaziuot, bet ir sumokejom daugiau (ech, ka cia pyksi, kai tas 'daugiau' vos virsija pora euru..).

Bet vis tiek pikta. Ant saves. Kad vel ikliuvom! :)

Viskas, jau dabar tai tikrai esam pasikauste. Ir i pinkles daugiau nebeikliusim! Prizadam. :)

Agra
- nedidelis (1.3m gyventoju :} ), pakankamai siukslinas miestukas :) Na, aisku, mes Indijoj dar tik keturios dienos: dar viskas akis bado...

O vaiku, pibeganciu 'Hello, what's your name? Nice name! Dollar? Dollar?' pilna. Net matau, kaip tevai mokina: sitie keistai apsirenge dedes ir tetos - is EUROPOS. Jie - labai turtingi. Sypsokites, sveikinkites: gal duos pinigeliu. O gal zmones ir duoda? Gal cia tik mes STORZIEVIAI :)

Jei rimtai, gatves erzelynas truputeli erzina. Ypac zmones, puolantys is visu pusiu: pavezt, pavezt?
- Ne, dekui, norim pasivaiksciot.
- Ne, sir, o gal pavezt? Labai pigiai! Sir, tikrai labai pigiai!
Ir seka is paskos 5min snekedamas ta pati, nors jau tris kartus pasakei: ne, ACIU! :)

Ir dar - nuolatines derybos... Jei pasake kaina, gali but tikras, kad ji triguba. O jie laabai ilgai nesutinka nusileist!

Dazniausia kaina - 100 rupiju (~ 2 Eu). Pribego, dave tau trupinuku, kad voverytes prisikviestum - sir, hundred rupee. :)

Dar pasikartosiu: maistas be proto skanus! Valgem tik indiskus patiekalus (nors meniu pilna 'Italian Food', 'Chinese Food', 'Continental'...), bet astriai gavom dar tik viena karta! Ne per astriai - skaniai astriai. Bet mes jau ateje pasakem: duokit astriai, mes megstam! :)

Agroj daug kavinukiu su terasom ant namo stogo... Sviecia saule, pucia vejelis (kartais gal net truputi per vesus), vaizdas i Taj Mahal'a...

Tai daugiau Agroje kaip ir neverta uzsibuti. Izymybes apziuretos (tiesa, nuostabios: Taj Mahal, Agra Fort), maistas paragautas, gatveles apeitos...

Lekiam i Varanasi.

dream in marble

Austant – melsvas ir paslaptingas

Saulei pasirodzius – jaukus, draugiskas ir spindintis auksu

Vidurdieni – ryskiai baltas ir isdidus

Saulei ledziantis igauna svelniai rozinio tylumo

O vidurnakti, menulio apsviestas, lyg kabo ore, kaip lengvutis spindintis perlas.

Ji – visa is balto marmuro, ant Yamuna upes kranto – 17a. pastate mughal’u imperijos valdovas Shahjahan savo mylimai zmonai Mumtaz Mahal palaidoti... Ir ejo jis kiekviena penktadieni prie zmonos kapo apsirenges baltai, ir skaite ‘Fatiha’ (‘Atidaryma’ – musulmonu sventosios knygos pirmaji skyriu), ir verke verke... du metus nieko nevalge ir negere...

Labi grazi meiles istorija :) Bet statinys – tikrai ispudingas. Gaila, kad valdovas nespejo kitoj upes pusej sau tokio pacio, tik is juodo marmuro, pasistatyti. Visikai simetrisko baltajam.

Sis, kaip indai megsta sakyti, persiskos isvaizdos, bet indiskos sielos, mauzoliejus (su didziuliais sodais - kur medziuose gyvena ryskiai zalios papugeles - dar dviem raudonu akmenu pastatais is sonu ir triju aukstu vartais, kurie vien patys galetu pretanduoti i pasaulio stebuklu sarasa..) pavergia savo didinga simetrija. Tikrai sunku patiket, kad jis zmogaus rankos pastatytas. Tiksliau – tukstanciu ranku. Per 22 metus.

Atsikelem anksti. 7 ryto jau buvome prie burbulo (kazkodel norisi ji taip pavadinti). Sausio menesi Agroje rytais vesoka. Bet saulei pakilus oras susyla ir nusidazo geltonos dienos spalva. Galetum buti ir buti. Ziureti ir ziureti. Ir vis stebiesi groziu, stebuklingu blizgesiu ir beprotiska didybe.

Pastate savo mylimai zmonai.

Idomu, ar del to, kad tikrai be proto mylejo (o gal tiesiog norejo pasididziuot pries visa pasauli savo turtais?)

Nesuzinosim.

Bet tikrai verta uz iejima sumoketi 40 kartu (!) daugiau nei vietiniai indai moka :)

Ispudis neapsakomas.

Welcome :)

Izanga
Kelione - ne kelione be nuotykiu! Del avariju Heathrow oro uoste, jau Dubline nusiteikem, kad i Delhi ta pati vakara neisskrisim...kad teks nakvoti viesbutyje Londone, o galbut net ir oro uoste - priklausys nuo to, kada sekantis skrydis. Taciau idomiausia - Heathrow lektuvai jau kursavo iprastai, o mes, del veluojancio lektuvo is Dublino, nespejom i savo skrydi Londone. Ir vis tiek teko nakvoti viesbutyje.. o iki jo dar ir nusibelsti per visa Londona - nes ten paskyre British Airlines. Na, bet nieko, pasivazinejom:) Tik vienas menkutis dalykelis vis neramino: del pasikeitusio skrydzio i Delhi atskrisim 1 valanda nakties!

Pirmieji ispudziai
Naktis. Prie oro uosto daug kalbintoju. Apsimetam, kad jau cia ne pirma karta atvykom, bet sau tyliai juokiames, kad is veidu tikriausiai matosi...kad zioplinejam :) isedom i Taxi: Main Bazaar please...Turejom pora viesbuteliu uzsirase, bet taxistui nesakom - nes jau kad prisiskaitem, kaip visi viesbuciai lupa kainas trigubas, jei tave taxi prie duru pristato (mat viesbuciai moka taxistams uz atveztus klientus). Apie 15 minuciu pavaziave nusprendziam, kad gal tegul mus pristato prie duru, kaip jau bus, taip. Nes patys kazin ar ka rasim - gali tekt ant gatves miegoti! :)

Taxistas nezino, kur musu visbutis (savaime suprantama...), visu sutiktu klausineja, galiausiai priveza prie vienos gatveles ir sako: va, ten....

Susimokam, islipam, paeinam paeinam, prieinam akligatvi... apsisukam ir nukeliaujam jau BET KOKIO viesbucio ieskot.

Susirade susimokam, aisku, dvigubai daugiau nei priklauso.

Lengvas sokas. Miego nenorim. Kambarelis nekoks.

Nusprendziam mint is Delhio primuoju traukiniu i Agra (kaip ir buvom suplanave is pat pradziu. ech, jei ne tie skrydziai..). Traukinys 6 ryto. Dabar 5. Greit susisukam ir su visom kuprinem nulekiam i traukiniu stoti.

Bilietu - ant kiekvieno kampo
Nueje ssuzinom, kad tarptautinis turistu biuras - patikimiausia vieta pirkti bilietus - atsidaro tik 8 ryto... Atsiranda labai daug vyruku bandanciu mus nutempti ir i viena, ir i kita puse, kur pardavinejami bilietai... prie kasu niekas neprileidzia - atseit ten tik vietinima indam. turistam - tas tarptautinis biuras, kuris naktim nedirba:) bet jie zino ir ten, ir ten ofisu, kur galim nusipirkti bilietu! labai patikimai, labai pigiai.... Na, i viena susigundom nueit. Net ir pinigu priduodam. Bet jiems pasakius, kad tu, kur mes norim, nebelike, yra tik dvigubai brangesni, susirenkam pinigus, daiktus ir isbegam. galtvej vel uzpuola: Sir, madamme, tickets? tickets? very cheap tickets!

No no no! ! !

Na, ka, nusprendziam laukt, kol atsidarys didysis-patikimasis-turistu-isgelbetojas biuras (kuriame paskui issiaiskinsim, kad bilitus galima pirkti kasose....)

Jau valgyt norisi. Kuprines sunkios. Pavaikstinejam po Main Bazaar gatve.

Svinta.

Siuksles, sunys, karves. Jau atsidere kioskeliai gatvej verda arbata, kepa neatpazistamos kilmes kepinukus. Pro sali vazineja motoroleriai ir labai-garsiai-ir-daznai 'pypsintys' riksos - mazytes masinytes atvirais krastais:)

Vis dar lengvas sokas. Ir kuprines sunkios.

Patikimojoje-isganingojoje-nuostabingojoje knyguteje 'India' (ir ka mes be jos darytume..;} ) susirandam rekomenduotinu pavalgyti vietu sarasiuka. Atsidaro 7. Dar valanda laiko..

Sventykla. Ieinam, nusiaunam batus. Minkstas raudonas kilimas. Prisedam ant zemes.

Agra
I Agra atsibeldem apie 4 val dienos. Is traukiniu stoties taxistas vel nuveza ne ten, kur reikia (nieko tokio, jau mes priprate!:} )

Susirandam viesbuti - Maya. Prie vakariniu Taj Mahal vartu.

Pagaliau issimaudom. La-a-abai skaniai pavakarieniaujam terasoje... pasivaiksciojam, atsigaunam. Rytoj eisim apziureti stebuklingo pasaulio - pasauliu stebuklo.

'RUN-THROUGH'
Zmones: Hello, money! (tikrai!;} ). Per viena para buvimo Indijoje jau spejo kelis kartus apgauti, apsukti, nekaltai uzkalbinti ir i kokia parduotuvele nutempti... Bet nuo ryt nebepasiduosim! :)

Maistas: mmmm....aaaa... skrandzio problemu dar neturejom. Bet ir dezinfekciniu reikalavimu laikomes:)

Oras: dulkes, dulkes ir dar karta dulkes! Kvapas? Truputeli, bet tikrai neerzinantis.

Fotografija: Delhi, nuosirdiziai, bijojom fotoaparata issitraukt (!) bet jau atsipalaidavom. taigi tikrai bus nuotrauku:)

Nuotaika: superine! bemieges paros nuotykiu uzteko viskam perprast ir jau pradedam megautis kelione.. ir atostogom. ir semti i save sita kultura - ji tikrai LABAI skiriasi nuo musu.