Thursday, February 14, 2008

Zinute butelyje

Ilgokai nerasem: megavomes atostogom ir motoroleriu lakstem (jau tik dviese:} ) po visa Goa teritorija.

Aplankem viena is didziausiu Indijos kriokliu ir, vis delto, radom TUOS papludimius, kur beveik nera zmoniu, o kokosais apkibe palmes svyra i zydra vandeni... kur paskraide ant bangu keteru ir sutike linksma kompanija, su jais pasileidom i tolimesnes egzotisku papludimiu paieskas Goa pietuose.

Viename is ju, nuklyde i sona, kur nebuvo ne gyvos dvasios, netycia aptikom... tikrai nepatikesit!... stai ka:


smelyje gulinti ka tik bangu isplauta buteli!


Visai kaip filme, net negalejom patiket!:)

Uzpludo malonus jaudulys ir puolem krapstyti, tikrint, kas viduj...

Labai gaila, bet saugumo bei ivairiais kitais sumetimais, negalime publikuoti to trumpucio laisko ir mazycio, bet labai aiskaus zemelapio, kuriuos radom.

Turbut jau supratot...

Kad negrisim.

Isplaukiam i zydrasias juras pries 500 metu pasleptu lobiu (dar siuolaikiniu laivu neatrastose salose...) ieskot.

Tai...
iki tolimesniu nuotykiu!

Sunday, February 3, 2008

Atostogu ypatumai

Noreciau prisipazinti, kad prie tokio karscio labai sunkiai rasosi:) o ir veiklos daug aplinkui, nera kada net mirktelt!


Viena vakara supratom, kad pagaliau is tikro atsipalaidavom. Gal saule? Gal smelis ir jura? O gal tai, kad jau pripratom prie Indijos, o ir Goa truputeli labiau panasi i Europa, palygint su Indijos siaure? O gal tai, kad cia aplinkui visi pernelyg atsipalaidave?


O atostogaujanciu europieciu bei azijieciu cia tikrai netruksta! Ju tikrai daugiau nei indu su seimom, atvaziavusiu pailseti (Goa - viena is megstamiausiu atostogavimo vietu indams). Vienu zodziu, tikras kurortas. Tiek geraja, tiek blogaja prasme:)


Bet kadangi mes i blogasias prasmes stengiames nesigilinti, tai geriau papasakosim apie gerasias!:)


Pristatome musu kompanjone australe Inger. Su ja susipazinom tik islipe is traukinio Goa, apsigyvenom toj pacioj vietoj ir visalaik kartu leidziam laika. Net ant motorolerio trise sugebam sutilpt!


Va, kas buna, kai is lietingojo (o dabar ir sniegingojo, kiek girdejom...) Dublino, du grybukai atvaziuoja i saule ir nudega sprandus, ausu galiukus bei pedas (!), chi chi:


Mohammed'as, ismaines savo raudonaja AUDI i raudona kupranugari:


O va, kas buna, kai, nudegus pedas, kojinytes pamirsti namie ir tenka nusipirkti hipiskas vilnones. Tada dar su jom ir po papludimi tenka vaikscioti:)


Hipiu - jaunu ir nejaunu, senu ir labai senu, norinciu hipiais buti, ir siaip isivaizduojanciu, kad jie - hipiai - visur daug ir pilna:)

Nuotraukos darytos sestadieniniame naktiniame turgelyje, kur ne tik pardavineja smutkes, bet ir maista, skirtingose zonose groja skirtinga muzika, pilsto kokteilius ir taip puse nakties! Visi hipiai (apibrezimas - auksciau:} ) susirenka pasipuste ir savo hipiausius apdarus is spintu issitrauke.

Mergina, pardavinejanti geles:


Mergina, gavusi geliu:) ir dar viena mergina, ir dar vienas vaikinas (ir dar du vaikinai kairiajame kampe..;} )


Valgomas bananas prieskoniu plantacijoje:


O cia vyko dramblio maudynes, kurios paskui tapo zmoniu maudynemis (ten nuotraukoje ne mes, jei kam kilo neaiskumu!:} )


Nuvaziavus apie 100km motoroleriu trise, atsigaivinimas sviezio kokoso pienu:

Wednesday, January 30, 2008

GOA

Atvykome i paskutini savo keliones tiksla - Goa. Cia apsistosim porai savaiteliu...30 C, smelis, jura, palmes...

Zvilgtelkit:



One love... one heart... Let's get together and feeel alraaaight! ;}


To be continued...

Mumbai - when it sizzles

Mumbai'juj (pasaulietiskai - Bombay'juj) praleidom viena vakara ir viena diena ir netiketai isleidom labai daug pinigu, kadangi palygint su Indijos siaure, cia viskas labai brangu!

Laiko buvo mazokai visa miesta gerai istyrinet... nespejom nueiti i modernaus meno galerija, kuri turetu buti fantastiska, o ir klubo ne vieno neaplankem, kadangi nei sekmadienio, nei pirmadienio vakarais niekas nedirbo.

Tik vakare pasedejom viename laabai posh kokteiliu bare, kuris maloniai primine Vilniaus "Paparacius" savo aplinka ir Dublina - savo kainomis.

Dar prisivaiksciojom po nacionalini parka, kuriame irgi beveik niekas nedirbo (pirmadinis jiems - laisva...), iskyrus Kanheri Caves - 1 a. pr.m.e. is akmens kalne isgremztos budistu uolos.

Ispudingas kurinys - visas miestas is akmens.
Ir vel to visagalio ZMOGAUS padarytas.



Dar apie Varanasi

Vienas is labai paslaptingu ir romantisku miesto bruozu, del kurio vietiniai kazkodel labai nerimauja, - nuolatinis elektros dinginejimas:) Ypac vakarais.

Na, varanasieciam, matyt, nesmagu: jie vis keiksnojas ir vel dingus elektrai...

Kaip ten bebutu, mums sis malonus ir truputi juokingas miesto bruozas labai patiko. Sviesai dingus, viskas nutyla... Nebegirdet nei zmoniu rykavimu, nei bugnu (kurie kartas nuo karto musa tai viename, tai kitame miesto kraste), nei indiskos muzikos (grojancios is kieno nors namu), nei saizaus bezdzioniu krykstavimo.

Paiseke, jei tuo metu gali stebeti Ganga - kaip visada ramu ir isdidu - kur ne kur mirganti zvakutem. O jei sedi kavinukej ar gurksnoji arbata su smilkalu parduotuvytes savininku, buk tikras - tuoj bus uzdegta zvake, kuri pokalbiui ar patiekalui suteiks malonios, truputi mistines spalvos.

O mistikos Varanasyje ir taip netruksta. Ne veltui ji vadina vienu is svenciausiu Indijos miestu. Gal del to, kad jis tikrai sventas, ar upe sventa, o gal del to, kad apie ji jau nuo seno sukurta tokia legenda, pritraukianti sventumo ieskancius zmones. Jiems, uz tam tikra kaina, padeti norinciu atsiras nemazai. Kaip ir bet ko kito ieskantiems: Varanasyje visi verslininkai!

Tai kur tada ta riba tarp dvasiniu ieskojimu / atradimu ir verslo?

O gal jos ir nera, gal net ir kitose religijose ar kulturose... ka jau kalbet apie si krasta, kur 350 milijonu gyvena zemiau skurdo ribos, o apytiksliai 60 milijonu vaiku (iki 14m.) kiekviena diena dirba, kad padetu seimai save islaikyti.

Friday, January 25, 2008

Miestas ir jo dvasia...

Varanasi sutikom labai pavarge.

O Varanasis mus sutiko kontrastais: be galo triuksmingom gatvem bei zmoniu grustim ir placiu, ramybe dvelkianciu Gangu, kuris hipnotizuojanciai nuramina i miesta uzklydusius zmogeliukus.

Tylus netiketas pirmojo vakaro lietus nuplauna diena ir visus suburia po draugisku stogu su melancholiskai grojanciais 'tabla' ir 'sitar'...

Sventa upe, valtys, siauros lietaus ir karviu istapsnotos gatveles (purvo iki keliu....), ikyrus zmones, maudynes Gange, lietus ir rukas (sako, sausio menesi labai neiprasta...), ankstyvas pasiplaukiojimas valtimi, sventyklos sventyklos sventyklos, vakarines ceremonijos - auka Gango deivei, joga, meditacija, 'dvasiniai mokytojai' (kuriu gatvese pilna...), megstukais aprengtos ozkos, nesibaigiantys turgus, mirusiuju deginimas, vakarai prie karsto arbatos puodelio su viesbutelyje gyvenanciais prancuzais, silko fabrikeliai, bezdziones, be galo malonus smilkalu parduotuveles pardavejas.

O pauksciai krante kapoja isplautus zmogaus griaucius.








Dienos Varanasyje pralekia greitai. Reiketu pabut ilgiau. Tuolab, kad rytoj - Indijos respublikos diena (Republic Day of India).

Miestas puosiasi.

O musu laukia ilga, 25 valandu, kelione i Mumbai (Bombay). Vaziuojam patikrint, kaip gyvena Boliwood'as, 104 km2 nacionalinis parkas ir Bombay'jaus naktiniai klubai:)

Wednesday, January 23, 2008

Tuku tuku traukinuku

Pries perkant traukinio bilietus, nusprendeme, kad vaziuosim viena is geresniu klasiu, nes labai jau bijojom ekstremalumu :) Bet, kaip jau zinot, buvom truputi truputeli gerokai apgauti (na, tik per savo neapsiziurejima..) ir teko vaziuoti klase 'Sleeper'. Ne pati blogiausia, bet viena is prasciausiu.

Vienoje 'kajuteje' - 6 gultai trim aukstais: is vienos puses, ir is kitos.

Beje, traukiniu stotis nakti atrodo daug maloniau nei diena! :) gal del to, kad puses siukslynu ir valkatynu nesimato.. Be to, sutikom labai daug turistu, keliaujanciu i viena ar i kita puse.

Traukinys velavo beveik valanda. Susiradom savo vagona. Ilipus, musu kambarelyje (be duru: pro ji turi praeit visi, kurie nori kur nors toliau patekt) jau gulejo du indai. Kaip veliau paaiskejo, labai geri ir malonus zmones.. dar prisijunge jauna svedu porele. Taigi laika tikrai smagiai praleidom!

Kas puse valandos praeidavo vyriskis, pardavinejantis arbata (indiska 'chaj' - juoda arbata su pienu, imbieru ir cukrumi).

Ragauti? Neragauti? Ai, ka cia... ragaujam!:)

Skanu.

Kadangi miegojom salia duru, kurios pastoviai buvo atodarytos, BE PROTO susalom... o ir pasiruose 'ziemiskai' nebuvom... bandem miegot. gal truputi ir pamiegojom, bet labai sunkiai ir labai saltai.

Atsigavom, kai prasvito ir visi prabudo. Nulipom i apacia, gultus uzlenkem, is 'kaimynu' gavom siltu antklodziu, kad susiltume. Vel atsigerem arbatos ir kelias valandas labai smagiai su jais plepejom (nepalietiskos kilmes moteriske Pushpa, kuri keliavo su savo dede Pareek bei svedu porele, Anjelika ir Robert, kurie po Indija bei Nepala keliauja jau 2.5 menesio).

Pasidaline lietuvisku sokoladu, gavom visokiausiu indisku patiekaliuku, kuriuos moteriske buvo susiruosus kelionei..

Ragaut? Neragaut? Ai, ka cia... ragaujam! :)

Prisiragavom paploteliu su (jau tikrai astriu!) idaru, kuri uzsitepi ant paplotelio, uzverti kitu ir - skanaus! Dar - cukranendriu drozliu, kurios buvo susuktos i tokius, kaip siulu kamuolys atrodancius, gumulus... Dar - sezamo seklu kukuliuku. Nesakau - skanu: idomu :)

Kelione praejo tikrai sklandziai.. o jei butume tureje vilnoniu kojiniu ir pukiniu miegmaisiu.. gal net pamiegoje butume:) Bet naujos pazintys ir nauji ispudziai, uzklupe, pradejus sviest saulutei, viska uzgoze!

O kur dar sedejimas ant vaziuojancio traukinio krasto, prie atidarytu duru, ir kadru 'saudymas'...